Keksiukai ir kokosų degtinė

Šiandien susitikau su savo draugėmis. Visos kartu nebuvome susibėgusios gal kokį mėnesį ar net du. Tai buvau pasilgusi abiejų draugijos begalo. Vien dėl to, kad galėčiau su  jomis pasimatyti atsisakiau dalyvauti susirinkime, kurį turėjome skype. Bet pasvėriau viską ir nusprendžiau, kad draugai laimi 1:0 prieš susirinkimą.

Susirinkusios kartu gaminome keksiukus. Ypač skanius keksiukus su bananų tyre, tuomet rimtais veidais žaidėmė savo tradicinį žaidimą užsigerdamos coca-cola su kokosų degtine. O paskui griaužėme picą ir žiūrėjome simpsons. O galiausiai vėl per mano kompiuterį pažiūrėjome naują serialą (bent jau mums).

Išsiskirstėme apie 11:30… Vakaras buvo labai geras. Rytoj turėsiu padirbėti dėl renginio ir pabaigti darbinius reikalus. O poryt prasideda konferencijos maratonas.

 

Gyvenimas – tai teatras

Mano gyvenimas tikra muilo opera. Jaučiuosi, kaip tikra aktorė, kuri tik vaidina savo rolę. Šekspyras buvo teisus sakydamas, kad gyvenimas tai teatras, o žmonės aktoriai. Na man atrodo, kad jis sakė kažką panašaus. Šiandien iki išnaktų šnekėjausi su drauge apie ją ištikusias bėdas.