Archyvas | Kultūrinimasis RSS feed for this section

Premjera ,,Paukštyno bendrabutis“

3 Bir

Pirmą kart turėjau galimybę pabūti Valentino Masalskio kurtame spektaklyje. Tikrai buvau girdėjusi daug įvariausių atsiliepimų apie jį kaip aktorių, režisierių ir t.t. Tačiau niekuomet nebuvau mačiusi jo darbų, todėl džiaugiausi proga pamatyti viską savo akimis. Kaip sakoma geriau vieną kartą pamatyti, nei 1000 kartų išgirsti. O dabar jam patapus Klaipėdiečiumi, tai buvo itin gera proga tai padaryti.

Taigi buvau jo spektaklyje ,,Paukštyno bendrabutis“

Apie ką šis spektaklis? Spektaklis yra apie moterų kolektyvą dirbantį paukštyno fabrike. Jos ne tik dirba, bet ir gyvena kartu. Jų gyvenimai nėra rožėmis klotas, nes šia moterų kolektyve galima atrasti nemažai karo kirvių paslėptų įvairiuose kampuose ir užkampiuose, o verbalinis smurtas želia tarsi pikžolės pavasarį. Tačiau tik gale spektaklio pavyksta suprasti ant kiek šio kolektyvo dinamika yra iškrypusi.

Pliusai: nesu kokia teatrų ekspertė, bet savo nuomonę galiu išsakyti. 🙂 Merginos ištiesų sukūrė savitus ir išskirtinius personažus, kuriuos galėjai atskirti ne tik iš žodžių, bet ir iš gestų, veido mimikos. Siužetas iš tiesų yra įdomus, savotiškas ir įtraukiantis. Visi buvome pavaišinti tikrai gera juoko doze, nors ir juokai buvo šalti, piktybiški. Spektaklis ištiesų buvo įtikinamas, būtų įmanoma patikėti, kad kažkur toks kolektyvas ir egzistuoja, nes iš tiesų moterys žino, kaip kariauti, o moteriškas kolektyvas… apie tai jau galima kurti siaubo filmus.

Minusai: Spektaklio tema, tai braidžiojimas po mėšlo krūvą. Išeidama jaučiausi, kaip būčiau surijusį nuodų dozę. Spektaklyje nors ir vaidina vien moterys, bet jis nėra moteriškas, o atvirkščiai vyriškas. Spektaklio gale buvau tikra, kad scenarijų rašė vyras ir paaiškėjo, kad tiesa. Keiksmažodžiais palydimas kas antras sakinys rėžė ausį, o aktorių nemokėjimas natūraliai verkti tiesiog erzino.

Apibendrinant spektaklis nėra šedevras, bet vis tiek vertas pamatyti. Ištiesų net įskaitant mano paminėtus minusus spektaklį iš tiesų galima įvardinti, kaip pasisekusiu ir geru. Ar norėsiu pamatyti daugiau šio autoriaus darbų? Manau, kad taip. Tačiau nebenorėčiau vėl patekti į spektaklį, kur pateikia tau siaubo dramą, o išeinant “neduoda skrajutės pamąstymui“.

Reklama

Klaipėdos pilies jazo festivalis

3 Bir

Piktai pučiantis vėjas, pranašaujantis lietų skrieja aplink susirinkusią minią. O mes stovime prilipę prie scenos ir linguojame pagal ritmą. Kojos muša taktą, rankos pačios juda nesuvaldomais zigzagais, klubai vibruoja muzikos ritmu.Vėjas netrukdo, nes muzika užvaldo visas mintis. Saksafono garsai persmelkia iki sielos gelmių, kuomet tikrai supranti, kad esi gyvas ir taip atrodo grožis.

Štai, kaip atrodo Klaipėdos pilies jazo festivalis. Sorry, kad nuotraukos tik tokios, bet iš muilinės mažai tegali tikėtis 🙂