Tag Archives: Maistas

Keksiukai ir kokosų degtinė

29 Gru

Šiandien susitikau su savo draugėmis. Visos kartu nebuvome susibėgusios gal kokį mėnesį ar net du. Tai buvau pasilgusi abiejų draugijos begalo. Vien dėl to, kad galėčiau su  jomis pasimatyti atsisakiau dalyvauti susirinkime, kurį turėjome skype. Bet pasvėriau viską ir nusprendžiau, kad draugai laimi 1:0 prieš susirinkimą.

Susirinkusios kartu gaminome keksiukus. Ypač skanius keksiukus su bananų tyre, tuomet rimtais veidais žaidėmė savo tradicinį žaidimą užsigerdamos coca-cola su kokosų degtine. O paskui griaužėme picą ir žiūrėjome simpsons. O galiausiai vėl per mano kompiuterį pažiūrėjome naują serialą (bent jau mums).

Išsiskirstėme apie 11:30… Vakaras buvo labai geras. Rytoj turėsiu padirbėti dėl renginio ir pabaigti darbinius reikalus. O poryt prasideda konferencijos maratonas.

 

Reklama

Pykina

20 Gru

Vakar apsinuodijau maistu, tai šiandien mane pykina. Jaučiu plaunuos nuo darbo ofise ir dirbsiu iš namų (ten WC ir dantų šepetukas arčiau).

Pica ir balsai pilve

30 Spa

Žiauriai noriu picos. Piktybiškai varvinu seilę žiūrėdama į internetinius picerijų puslapius. Tačiau bandau save įtikinti, kad man visai nereikia picos. Galiu išgyventi ir be to… Tačiau niekada nebuvau itin valingas žmogus. Esu, kaip vėjas. Noriu ir darau, noriu ir gaunu. Jeigu neįmanoma gauti, tuomet pasiduodu. Tačiau, kai įmanoma ilgai svarstau, gvildenu ir gaunu.

Manau, kad galiausiai pasiduosiu savo troškimui. Pica atsidurs mano žaptose. Jei ne šiandien, tai rytoj ar poryt.

Ech, o aš galvojau pradėti sveikai gyventi. Šiandien vien jogurtais, vaisiais ir daržovėmis mitau ir štai koks rezultatas. Mano protas pranešė man – neujuokink ir atsikratyk tų šviežių produktų – kenkia sveikatai. Reikia įdėti naują įnašą šlamšto į kraujagysles. Ech. Su pilvo advokatu nepasiginčysi ilgai.

Actimel vs. 3in1 kava

13 Spa

Slankioju po iki parduotuvę. Ieškau maisto. Nueinu link salotų skyriaus. Mano nosį užgula staiga vištienos dvokas. Nebegaliu artėti link maisto, nes smarvė verčia iš pado. Nusprendžiu, kad užteks kokio obuolio ar dar ko nors. Slenkiu iš vieno skyriaus į kitą. Niekas neužkliūva mano akies.

Galiausiai nueinu iki kavos skyriaus. Noriu nusipirkti savo 3in1 gėrimą. Stoviu ir žvelgiu į savo pamėgtą gėrimą. Jo vilionei vos pajėgiu atsispirti. Nepalietusi pakelio pereinu į pieno produktų skyrių. Ieškau skysčių. Susižvejoju du pakelius Actimel. Galvoje skamba Sauliaus balsas: “juk tu žinai, kad Actimel neduoda jokios naudos“. Bet drąsiai žengiu tolyn su keliais pakeliais Actimel. Vėl einu pro kavos skyrių ir kojos nevalingai mane tempia link 3in1 dažų. Tačiau atsispiriu pagundai.

Praplaukusi pro vištienos dvoką nusiperki 2 blynelius su varške. Štai bus mano pietūs.

Mane bandė nunuodyti

30 Lie

Kavinėse sėdėti yra vienas iš gyvenimo malonumų. Jauki atmosfera, gera muzika (čia jau rečiau pasitaikantis reiškinys), nereikia pačiam gaminti, ir jei nori gali net nešnekėti, tereikia tik pirštu bakstelėti į meniu. Šiandien po lakstymo mieste nusprendžiau nueiti į submariną, tą patį kuris yra priešais akropolį.

Šleptelėjau ant kėdės. Susiradau meniu. Išsirinkau ką noriu ir atsiverčiau savo skaitinius. Tikras malonumas – sėdėti kavinėje ir skaityti gerą knygą. Po amžinybės padavėja atėjo ir užsisakiau savo kepsnį su sūriu. Jai išnykus galėjau toliau maloniai skaityti knygą. Tačiau alkis mane tiesiog graužė. Buvau kantri.

Galiausiai atnešė mano maistą. Jis neatrodė itin skaniai. Tačiau kartais baisiai atrodantis maistas gali būti skanus, o beto paklojau 15 litų. Griebiau instrumentus ir įnikau valgyti. Neaprašinėsiu šitos procedūros… Visi ją gerai išmanot.

Štai jau beveik valanda praėjo nuo apsilankymo kavinėje ir mane vis dar pykina nuo ten patiekto maisto. Labai tikiuosi, kad jūros šventės proga nesusirgsiu “maisto jūrlige“ ir nepraleisiu likusio laiko bendraudama imtymiai su klozetu. Kaip sakoma laikykime pirštus, ir tikėkimės geriausio.

Gerai einu skalauti burnos, nes tas bjaurus skonis niekaip nedingsta.

Cola-cola, ir cola, ir cola, ir cola…

27 Lie

Saulutė jau atsisveikino veik su visu svietu ir išsiruošė pogulio. Naktis dar neatvyko. Turgus jau senokai užsidarė, tačiau vieniša moteriškė vis dar pardavinėja mėlynes. O senukas pasipuošęs kepurėle su snapeliu prašo vieno litro.
Už kelių žingsnių priešais žuvies parduotuvėlę stovi ryškiai raudonas gėrimų automatas. Tikriausiai nesunku atspėti kas reklamuojama ant kiekvieno šono. Priešais jį stovi vyras. Aiškiai svirduliuojantis savo ritmu, tačiau vis dar gebantis monetas mesti į pinigų ištroškusį automatą. Pažvelgusi aukštyn žiūriu jau stovi trys skardinės įvairiausių gėrimų. Kuo tuoliau einu tuo aiškiau matau – gėrimų trys eilės, ir galima spėti, kad po tris.
Šalia vyro niekas nestovi. Niekas gerti netrokšta. Kam jam tiek daug skardinių gaiviųjų gėrimų? Tačiau toliau nesigilinau ir ėjau savo keliu.