Archive | Ted RSS feed for this section

Žmonių teises gražina tarptautinės kompanijos?

12 Lap

Auret van Heerden: Making global labor fair

Pagrindinės mintys:

  • Mes neturime valdančiosios (governing system) ar reguliuojančiosios sistemos (regulatory system), kuri užtikrintų, kad gaminama produkcija yra saugi, kad tiekimo grandinėje žmonių teisės yra išsaugotos.
  • Su problemomis valdžia jau susiduria vietiniame lygyje, tai ką kalbėti apie tarptautinį lygį (jos nesugeba).
  • Valdžia siekia gerovės vietiniame lygyje ir to nenori aukoti, dėl tarptautinio gėrio.
  • Šiandien tiekimo grandinė neretai yra globali.
  • “Išradimas”: Code of conduct (Elgesio kodeksas). Jeigu Elgesio kodas tampa dalis kontrakto, tuomet galime matyti pozytivius pasikeitimus.
  • Kontraktas su internacionaline kompanija daro didesnę įtaką vietiniai kompanijai (Indijoje, Kinijoje, etc), nei vietinė valdžia. (Nes jeigu kompanijoje yra atliekamas auditas, visuomet galima pabandyti papirkti vietinius tikrintojus arba sumokėti reliatyviai menką baudą). Tačiau jeigu tarptautinė kompanija nusprendžia nutraukti kontraktą, tuomet iškyla rimtas klausimas “būti ar nebūti” versle toliau.
  • Tarptautinė kompanija tampa tarptautine valdžia. Jie gali naudoti savo įtaką gėriui, kuriant viešasias gėrybes (public goods).
  • Techniniai sprendimai jau egzistuoja. Tačiau pokyčiams įvykti reikalinga saugi erdvė, tam trukdo tikėjimo, pasitikėjimo ir partnerystės trūkumas. Saugioje erdėje įvairios grupės susitaria ir imasi veiksmų.
  • Reikia nepamiršti, kad atsakingumas be atsiskaitomybės neveikia. Kompanijas reikia patikrinti ar jos laikosi elgesio kodekso, o rasti rezultatai turi būti viešinami (transparency).
  • Privatus sektorius gali atlaikyti didžiulius įšukius (prieš kuriuos vietinė valdžia gali neišstovėti).
  • Nors žmogaus teisių problema ir atrodo atimanti žadą, bet ji gali būti susmulkinta į mažesnius komponentus. Vienas iš svarbiausių klausimų: “Ar aš grąžinsiu šiam žmogui jo orumą?”. Žmonės, kurių teisės pažeidžiamos, teigia, kad labiausiai jie nori, kad su jais elgtusi, kaip su žmonėmis.

Video:
Vodpod videos no longer available.

 

Politiniai pokyčiai ir laiškai

31 Spa

Omar Ahmad: Political change with pen and paper

Kelios svarbios mintys iš kalbos:

  • Poltikai yra labai keisti padarai: jie visiškai nenutuokia krypties ir turi labai keistus skaitymo įpročius. 🙂 Politikų pagrindiniai varikliukai: valdžia/įtaka ir savęs išsaugojimas/apsaugojimas.
  • Kaip poltikai gali išgirsti jūsų balsą? Kad ir kaip keista – per laiškus. E-mail, skambučiai beveik neveikia, o susitikimus sunku suorganizuoti.
  • Kaip rašyti laišką? Geriausia rašyti laišką ranka (atkreips dėmesį) ir rašyti nuolatos, bent kartą per mėnesį. Kalbant apie laiško patį turinį: turite vertinti žmogų, kuriam rašote; labai nuoširdžiai pasakyti ko norite; ne įstumti į kampą ir palikti, o duoti jiems išeitį; pasiūlyti savo pagalbą. Laišką turite pasirašyti nurodydami savo poziciją. Taip jiems pranešate, kad turite tam tikros įtakos, bet jums reikia jų pagalbos.
  • Laiško siuntimas: orginalą siųsti į biurą, o kopiją į pagrindinį ofisą.

Mano asmeninis komentaras: kultūra gali turėti tam tikos įtakos, bet gali irgi veikti mūsų kultūriniame kontekste. (Nes e-mail’ai kiek mačiau tikrai ne itin veikia)

“Slaptoji socialinių tinklų įtaka”

27 Rgs

Pranešėjas: Nicholas Christakis
Kalba: The hidden influence of social networks
Data: 2010 May
Šaltinis: Ted

Pagrindinės mintys:

  • Nicholas studijavo Widower’s effect (t.y. mirus vyrui/žmonai iškyla didesnė rizika, kad greitai mirs antroji pusė). Tačiau viena situacija viską pakeitė. Jis stebėjo vieną sergančią moterį, kurią prižiūrėjo jos duktė. Duktė buvo išsekusi ir jos vyras buvo pavargęs nuo žmonos išsekimo. Netikėtai Nicholui paskambino vyro draugas, kuris buvo susirūpinęs dėl savo draugo. Draugas buvo paliestas įvykio, kuris buvo socialiniu atžvilgiu atitolęs nuo jo.
  • Ši netikėta situacija privertė suvokti, kad (1) Widower’s effect neapsiriboja tik vyru ir žmona ir (2) poromis žmonių.
  • Poros žmonių yra sujungtos su kitomis poromis žmonių. Tuo pačiu metu visi jie sujungti su kitais ryšiais. Šie socialiniai tinklai yra milžiniški ir mes visi jiems priklausome.
  • Tyrimas: nutukimas: Klausimas: Ar nutukimas iš tiesų yra epidemija? Ar ši epidemija gali plisti nuo žmogaus žmogui?
Kiekvienas taškas - žmogus. Didesnis taškas - didesnis žmogus. Geltonas taškas - nutukęs žmogus.

* Kiekvienas taškas - žmogus. Didesnis taškas - didesnis žmogus. Geltonas taškas - nutukęs žmogus.

  • Žvelgiant į grafiką iš karto galima pastebėti, kad yra klasteriai: nutukusių (geltona) ir nenutukusių žmonių (raudona).
  • Y – ašis: kokia tikimybė, kad žmogus bus nutukęs atsižvelgiant į tai, kad šalia jo esantis žmogus yra nutukęs. X – ašis: socialinio kontakto nutolimo lygis.
  • Pirmoji tiesė: jeigu tavo draugai yra nutukę, tuomet tavo nutukimo tikimybė yra 45% aukštesnė. Jeigu tavo draugo draugas nutukęs, tuomet tavo nutukimo tikimybė yra 25% aukštesnė. Ir t.t. Santykio tarp tavo kūno masės ir kito žmogaus masės nebepastebime, kai kalbame apie tavo draugo darugo draugo draugo draugo draugą.
  • Iš kur kyla šie klasteriai? Galimos priežastys: 1) [Induction]: aš priaugo svorio, todėl ir tu priaugai svorio. 2) [Homophily] mes tampame artimi, nes mūsų kūno masė panaši. Panašiai, kaip vienos veislės paukščiai skraido kartu. 3) [Confounding] galimas dalykas, kad mes esame paveikti kažkokio X faktoriaus, pvz. abu lankome tą patį sporto klubą, kuriame atsikratome savo viršsvorio.
  • Jeigu jūsų draugas nutunka, tai jūsų nutukimo tikimybė pakyla iki 57%.
  • Galimas dalykas, kad iš savo draugo perimate tam tikras elgesio normas, pvz. mitybos. Tačiau dar svarbiau, kad jūsų suvokimas apie “tinkamą” svorį pradeda keistis. Normos keičiasi.
  • Nutukimo epidemija yra [multi-centric], daug žmonių užsiima tam tikru elgesiu vienu metu. (ne tas, kad rasime pacient zero ir nutukimo epidemija išnyks)
  • Socialiniai tinklai kurie laikui bėgant keičiasi. Jie turi “atmintį” ir tam tikrą atsparumą. Jie yra gyvi, galima juos stebėti, o laikui bėgant suprasti.
  • Tyrimas: emocijos. Emocijas mes net tik patiriame savyje, bet ir parodome jas kitiems. Kiti gali tas emocijas “perskaityti” ir kopijuoti. Jos yra užkrečiamos. Esame įpratę žiūrėti į emocijas, kaip į trumpalaikius reiškinius.
  • Ar emocijos gali būti ilgalaikės ir įtraukti didelias mases žmonių? Ar gali emocijos turėti ne tik individualią, bet it kolektyvią egzistenciją?

Geltona - laimingi žmonės, Mėlyna - liūdni žmonės

Geltona – laimingi žmonės, Mėlyna – liūdni žmonės. Žalia – žmonės “viduriuke”

  • Iškarto galime pastebėti, kad yra klasteriai laimingų ir nelaimingų žmonių. Išvada: iš dalies ar jūs esate laimingas ar ne priklauso nuo jūsų vietos socialiniame tinkle

  • Genetika ir socialiniai tinklai: 1) B ir A turi po keturis draugus. Akivaizdu, kad žmonės turi skirtingą kiekį draugų. 2) A draugai visi pažįsta vieni kitus, o B draugai ne. Taigi, vienų draugai pažįsta vieni kitus (t.y. A draugas1 yra draugo2 draugas), o kitų ne 3) C ir D turi po šešis draugus. Tačiau žvelgdami į juos galime matyti, kad jie gyvena visai skirtinguose socialinio tinklo pozicijose. Pastebėjimas: jeigu šiame socialiniame tinkle plistų mirtinas virusas kuriuo norėtumėte būti C ar D? Aišku, kad D. O jeigu įdomi paskala plistų? Tuomet C.
  • Skirtingos pozicijos socialiniame tinkle turi skirtingas pasekmes mūsų gyvenime
  • Tavo genetika paaiškina 46% variacijos tavo draugų kiekyje. Tai akivaizdu: vieni būna kuklūs, kuomet kiti drąsūs.
  • 47% variacijos ar tavo draugai pažįsta vienas kitą paaiškina tavo genetika. Išvada: ar tavo draugai pažįsta vieni kitus priklauso ne tik nuo jų gentikos, bet ir nuo tavo genetikos. Vieni iš mūsų savo draugus mėgsta supažindinti su kitais, kuomet kiti stengiasi savo draugus išlaikyti atitolusius vienas nuo kito.
  • Ar žmogus yra socialinio tinklo viduryje ar pašonėje taip pat priklauso apie 30% nuo genetikos.
  • Socialiniai tinklai turi vertę. Mums daro įtaką ne tik kas vyksta su tais žmonėmis (ar jie tampa turtingi ar vargšai, priauga ar numeta svorio), bet ir mus supančio socialinių tinklų ryšių dizainas.
  • Žmonės susikuria į “superorganizmus”, kuriuose individo elgesys negali būti pilnai paaiškinamas neatsižvelgus į socialinį tinklą aplinkui. “Superorganizmas” turi tam tikras sąvybes, kurios negali būti suprastos studijuojant tik individą.
  • Mes kuriamės į socialinius tinklus, nes tinklo privalumai nusveria minusus.
  • Manau, kad socialiniai tinklai iš esmės yra susiję su gėriu, ir manau, kad pasauliui šiandien reikia dar daugiau ryšių.

Ką pasilikti:

  • Socialiniai tinklai įtakoja tave dar labiau nei galima nuspėti. Nuo tavęs nuotlusių socialinių kontaktų elgesys gali daryti įtaką tau. Pvz. tavo draugo draugas storėja ir tai turi įtakos tavo svoriui.
  • Tavo laimingumas ar nelaimingumas priklauso ir nuo to ar esi toje socialinio tinkloje vietoje, kur “gyvena” laimingi žmonės. Taip pat emocijos sugeba išlikti per ilgesnį laiką ir paveikti dideles mases žmonių.
  • Nuo genetikos iš dalies priklauso kiek turėsi draugų, ar jie vieni kitus pažinos ar ne, ar tu būsų socialinio centro viduryje ar pašonėje.
  • Socialinis tinklas, kaip “superorganizmas” turi tam tikras sąvybes, kurios negali būti suprastos studijuojant tik individą.

Asmeninės Išvados:

Niekada nemaniau, kad socialiniai tinklai turi tiek daug įtakos mano gyvenimui. Taip pat suvokiu, kad nereikia jaustis taip blogai, kad turiu “tik tiek” draugų, nes tai iš dalies jau buvo nulemta prieš gimstant 🙂

Klausytis:

Pasilaikyk savo planus sau.

17 Rgs

Pranešėjas: Derek Sivers
Kalba: Keep your goals to yourself

Šaltinis: Ted

Pagrindinės mintys:

  • Psichologija mums praneša: Tikslus, apie kuriuos papasakojame kitiems, mažai tikėtina, kad įgyvendinsime.
  • Siekdami savo tikslo turime imtis tam tikrų žingsnių. Ir idealiausiame variante: mes nebūsime patenkinti, tol kol neatlikome viso darbo.
  • Tačiau papasakojus kitiems ir gavus jų įvertinimą, pripažinimą. Mūsų smegenys išduria mus, mes pradedame jaustis, taip tarsi jau tikslas pasiektas ir esame mažiau motyvuoti imtis reikiamų žingsnių. Tikslas tuomet lieka nepasiektas. Kuomet žmonės, kurie nesidalino su kitais apie savo tikslus nepakliuvo į šiuos spąstus
  • Ką daryti? 1) nepasakoti kitiems apie savo tikslus 2) atidėti savo pripažinimo ieškojimą, ir kitaip apibūdinti tikslus. 3) suvokti, kad tavo protas kartais sumaišo kalbėjimą ir darymą.

Terminai ir kita:

Kurt Lewin (Substitution); Wera Mahler (atrado, kad kai kiti pripažįsta mūsų tikslus, mūsų prote jie tampa “tikri”), Peter Gollwitzer (parašė knygą ir atliko testus).

Ką pasilikti:

Tikslus, apie kuriuos papasakojame kitiems, mažai tikėtina, kad įgyvendinsime.

Asmeninės Išvados:

Dabar suprantu kodėl pas mane tiek daug būna idėjų FIX, kurios niekuomet taip ir nebūna įgyvendinamos. Per daug ir plačiai kalbu. O ši mintis priešinasi tradiciniam suvokimui, kuris skelbia, kad gerai apie savo viltis dalintis.

Klausytis:

Mūsų miego ciklas

17 Rgs

Pranešėjas: Jessa Gamble

Kalba: “Our Natural sleep cycle”

Šaltinis: Ted

Pagrindinės mintis:

  • Visi gyviai turi savo biologinį laikrodį, kuris yra prisitaikęs prie aplinkos. Ištraukus iš tos aplinkos laikrodis kurį laiką toliau veikia.
  • Žmonės, kurie dalyvaudami eksprimente savanoriškai atsisako pagyventi be savo laikrodžio, eina miegoti panašiu laiku, tačiau po truputėlį keliasi vėliau.
  • Biologinis laikrodis turi didžiulią įtaką kultūrai: Skandinavijos šalys – kai tamsus metų laikas, žmonės daug miega, o šviesiuoju metų laiku užsiima aktyvia veikla.
  • Mūsų natūralus miego ciklas – miegame du kartus per naktį. Užmiega apie 8 ir miega iki 12 valandos. O paskui trumpa pertrauka. Rami, medituota ramybė. Ir tuomet nuo 2 iki saulėtekio.
  • Žmonės dalyvavę ekspremente pirmą kartą gyvenime jautėsi tikrai atsibudę.

Ką pasilikti:

  • Biologinis laikrodis sukuria – sezoninę kultūrą
  • Mūsų natūralus miego ciklas – miegame du kartus per naktį.

Asmeninės išvados:

Galima pabandyti atsižvelgti į savo biologinį laikrodį ir eiti miegoti anksčiau ir leisti sau atsibusti. Ir nebijoti to atsibudimo. Nenaktinėti, nes taip praleidžiu vieną iš savo miego ciklų. Taip pat tai paaiškina, kodėl jeigu išlauki iki dvyliktos neretai įgauni “antrą kvėpavimą”, kuris neretai trukdo užmigti.

Klausytis:

Eric Berlow: “Kaip sudėtingumas veda prie paprastumo”

29 Rgp

Eric Berlow: How complexity leads to simplicity

Kelios mintys iš šios kalbos:

  • Sudėtinga nėra tas pats, kas komplikuota.
  • Matant sudėtingą problemą neretai reikia žengti vieną žingsnį atgal ir pažvelgti plačiau (zoom out). Taip galėsite atrasti detales, kurios yra pačios svarbiausios (zoom in). Taip turėsite didesnį šansą rasti paprastus atsakymus.
  • Paprastumas neretai yra randamas už sudėtingumo.

Video:

Vodpod videos no longer available.

Vienas vaizdas, ir žodžiai

19 Geg

OMG. Klausiausi ir jaučiau, kaip ašaros tik byra. Buvo sunku žiūrėti, bet negalėjau atitraukti akių. James balsas tiesiog vertė patikėti nuotraukose pasakojama istorija. Galima sakyti, kad ir vėl įsitikinau, kad vienas vaizdas gali pasakyti daugiau nei tūkstančiai žodžių.

Jis žinojo ką nori papasakoti. Kalbėjo nuoširdžiai. Nekaltino balsu, nebaksnojo į kaltuosius. Tačiau neleido mums pasilikti savo apatiškume, kad apsimestume, kad viskas yra gerai ir kad nieko nevyksta. Jo nuoširdumas ir jo ramybė susidūrus su tokiu skausmu ir siaubu dar labiau vedė iš pusiausvyros.

Tačiau jo suvokimas, kodėl daro tai ką daro mane žavėjo labiausiai

Video

Tačiau, kas labiau man patiko, nei pats pasakojimas tai jo kelios paminėtos idėjos.

“I saw that the free flow of information represented by journalism, specifically visual journalism, can bring into focus both the benefits and the cost of political policies. It can give credit to some decision making, adding momentum to success. In the face of poor political judgment or political inaction, it becomes a kind of intervention, assessing the damage and asking us to reassess our behavior. It puts a human face on issues which from afar can appear abstract or ideological or monumental in their global impact. What happens at ground level, far from the halls of power, happens to ordinary citizens one by one.

And I understood that documentary photography has the ability to interpret events from their point of view. It gives a voice to those who otherwise would not have a voice. And as a reaction, it stimulates public opinion and gives impetus to public debate, thereby preventing the interested parties from totally controlling the agenda, much as they would like to. Coming of age in those days made real the concept that the free flow of information is absolutely vital for a free and dynamic society to function properly. The press is certainly a business, and in order to survive it must be a successful business, but the right balance must be found between marketing considerations and journalistic responsibility.”

“I’m a witness, and I want my testimony to be honest and uncensored. I also want it to be powerful and eloquent, and to do as much justice as possible to the experience of the people I’m photographing. This man was in an NGO feeding center, being helped as much as he could be helped. He literally had nothing. He was a virtual skeleton, yet he could still summon the courage and the will to move. He had not given up, and if he didn’t give up, how could anyone in the outside world ever dream of losing hope?”

“I didn’t see either of the planes hit. When I glanced out my window, I saw the first tower burning, and I thought it might have been an accident. A few minutes later when I looked again and saw the second tower burning, I knew we were at war. In the midst of the wreckage at Ground Zero, I had a realization. I’d been photographing in the Islamic world since 1981 — not only in the Middle East, but also in Africa, Asia and Europe. At the time I was photographing in these different places, I thought I was covering separate stories. But on 9/11 history crystallized, and I understood I’d actually been covering a single story for more than 20 years, and the attack on New York was its latest manifestation.”

“Photographers go to the extreme edges of human experience to show people what’s going on. Sometimes they put their lives on the line, because they believe your opinions and your influence matter. They aim their pictures at your best instincts, generosity, a sense of right and wrong, the ability and the willingness to identify with others, the refusal to accept the unacceptable.”