Karas su šalčiu #1

19 Sau

Sustirusį savo kūną nuvilkau link kavinukės. Susiradau stalą nušviestą saulės šviesos ir šleptelėjau ant kėdės. Užsisakiau valgyti, išsitraukiau knygą ir pradėjau mėgautis. Šaltis, kuris tūnojo mano kauluose, pradėjo apleisti savo pozicijas, o šiluma smelkėsi į suledėjusias galūnes. Buvo gera, jau ruošiausi pradėti murkti kaip katinas.

Staiga padavėja nusprendė, kad per karšta čia. Atidarė langą ir šaltos vėjo srovės pradėjo plaukioti aplink. Savo pozicijas apleidęs šaltis, vėl pradėjo grįžti, atkovoti prarastas žemės. Saulė nusisuko, o mano nuotaika subjuro.

Per kukli, kad paprašyčiau uždaryti langą. Bet savo apmaudą išreiškiau kitaip…

Karas su šalčiu:

  • Šaltis: + 1
  • Aš: 0
Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s