Atvirai sakau.

3 Lap

Prabėgo mėnuo, o nieko nesugebėjau parašyti.

Šiandien rašau, gal dėl to, kad noriu nors kam nors pasakyti, kad man šiandien labai sunku.

Pastaruoju metu viskas mane vargina – draugai, knygos, maistas, darbas, etc. Noriu verkti ir slapta kartkartėmis nuvarvinu kelias ašaras. Paskui atsitiesiu ir apsimetu, kad nieko neįvyko. Jaučiuosi prastai.

Klausimai, kurie kirbėjo pasąmonės gelmėse išlenda su augančia galia. Vis savęs klausiu ką tu čia darai? Ką tu čia darai? Kam visa tai?

O tuomet pradedu kaltinti save dėl visko. Ir žinau, kad gal būt ne 100% tiesa, bet 50% kaltinimas yra teisingas. Ir tuomet jaučiuosi dar blogiau, o kai suvokiu, kad klaidos kartojasi ir kad bandžiau taisytis, bet nepavyko ima darytis dar sunkiau. Kam viso to reikia? Kam?

Tiesiog šiandien labai sunku. O gal tiesiog virvė, kuri apraizgė mane, tapo per daug sunki.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s