Ledo negausi, bet gal nori braškės?

3 Lie

Buvo mano eilė budėti registratūroje, todėl pasigriebiau ledą ir šleptelėjau ant kėdės. Valgydama tvarkiausi popierius. Žmonės aplink mane zujo, net nepastebėdami, kad aš čia.

Staiga prie manęs priėjo kokių penkių metų mergaitė. Rankomis įsikibusi į stalą tylomis įspigino įdėmų žvilgsnį į mane. Jos intensyvus žvilgnis atrodė skrodžia mane.

Nežinodama ką daryti pradėjau įdėmiai žiūrėti į mergaitę. Bandžiau suvokti ko ji nori iš manęs. Ji nieko nesakė, o aš irgi tylėjau. Galiausiai suvokiau ko ji nori iš manęs. Ji norėjo mano ledo! Dalintis ledu nenorėjau tačiau ir valgyti aną buvo sunku, kai ji į mane žvelgia tyromis, bet alkanomis akimis. Apie minutę svarsčiau ką daryti. O ji toliau įdėmiai mane stebėjo.

– Gal nori braškės? – tik tiek tegalėjau sugalvoti šioje situacijoje.

Ji nieko neatsakydama rimtai linktelėjo. Tuomet įsikandusi ledą išpakavau savo dovaną ir pavaišinau ją braškėmis. Po sekundės galėjau ramiai pabaigti valgyti ledą.

Ledų negausi, bet gal nori braškės?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s