Rūkas ar…

18 Lap

Šuoliais įlėkiau į autobusą ir susmukau ant pirma pasitaikiusios kėdės. Knyga rankoje, o akys ryte rijo žodžius. Jutau po savo gražiu užpakaliuku, kaip judame į priekį. Baigiau skaityti skyrių ir knygą paslėpiau rankinėje. Apsidairau ir aplink matau tik mišką. Kelias vingiuoja tolyn. Niūrus rūkas mišką daro paslaptingu. Tuokart susimąsčiau ar kada nors teko būti mašinoje pilnoje rūko. Rūkas visuomet aplink, bet ne viduje. Net tais atvejais, kai rūkas nusprendžia tapti švelniais “teisingo atspalvio” beformiais prisvilusio puodo garais. Svajingai žvelgiau pro langą ir toptelėjo mintis: “kokie tie langai nešvarūs”. Tuomet mintys šuoliais nulėkė ir priėjau prie išvados arba lauke rūkas arba tiesiog langai purvini…

Būna, būna…

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s