Kaip nulaužti popieriaus lapą

27 Spa

Knygos mano aistra. Neslėpsiu, nes tai man ant kaktos užrašyta. Tad nenuostabu, kad šiandien užsukau į universiteto biblioteką ir išsiėmiau Žiedų valdovo trilogiją. Nieko naujo. Jeigu užsuku į biblioteką, turiu su savimi išsinešti nors šiek tiek “grobio“. O šiandien to “grobio“ parsinešiau dar daugiau nei planavau. Išeinant iš bibliotekos mano akis užkliuvo už užrašo “Free books“. Prabėgo sekundė ir mes, mano draugė turi tokią pačią priklausomybę, jau tupėjome priskretusios prie knygų lentynos. Mano buvusi bendradarbė pamačiusi mane ten, net susižvengė. Taip, aš dirbau beveik du metus bibliotekoje. Juk jau sakiau “Sveiki, mano vardas SilverWoof, aš esu bookholic“.

Parsivilkau namo 5-ias storiausias knygas. Kanadiečių poeziją, mitai, Amerikos literatūros antologija… Vieną iš jų pradėjau skaityti net neparėjus namo. Tai buvo poezijos rinkinys apie Kanadą ir jos … minusus. Dalį eilėraščių galima pritaikyti bet kokiam žmogui, situacijai. Dar tik keli dešimtys puslapių į priekį, bet kol kas kelionė maloni. Tačiau netikėtai knyga pasirodė įdomesnė nei maniau.

Manau pirmiausia turėčiau paminėti, kad knyga yra sena. Dėl šios priežasties turėjau naują patyrimą. Pirmiausia vos pradėjus ją skaityti pusė knygos iširo ir lapai pradėjo skraidyti pavieniui. Tačiau tai ne keisčiausia dalis. Aš sugebėjau nulaužti lapą! Užlenkiau puslapio kampą, nes norėjau pasižymėti kur baigiau skaityti, o jis ėmė ir nulūžo! Negalėjau patikėti tad išbandžiau tai ant kito puslapio, o tas irgi, kaip vaflis perlūžo. Knyga leista 70-taisiais, o tokios nesąmonės darosi! Aš turiu knygą beveik 100 metų senumo, o iš jos kampų nors origamį daryk – nieko!

Reklama

16 atsakymai to “Kaip nulaužti popieriaus lapą”

  1. niekastoks spalio 27, 2010 at 23:28 #

    “Knygos mano aistra. Neslėpsiu, nes tai man ant kaktos užrašyta.“
    ir lankstai kampukus ir dar is bibliotekos… pasidomek skirtukais, ar mahimos ceki idek tarp lapu… ir daar bibliotiniinininke… sunku suvokti…

    • Silver Woof spalio 28, 2010 at 00:08 #

      Ech, ne šventoji. O skirtukus mėginau: per daug vargo su jais…

      • Silver Woof spalio 28, 2010 at 00:26 #

        Patikslinisiu – juos pametu ištisai ir galiausiai nebeturiu ką dėti į knygą. O kai knygas skaitai visur, net ir eidama, tampa net nepatogu juos naudoti.

  2. Aivaras spalio 28, 2010 at 20:58 #

    Aš irgi lankstau kampus.

    vienu “prisėdimu“ perskaitau sakykim 100 psl, tai kas tie 5 užsilenkę kampai per visą knygą? Tuo labiau juos atlenkus, jie nuo stovėjimo susilygina.

  3. Dori spalio 28, 2010 at 20:58 #

    Nu baisu, lankstyti knygų kampus knygų mylėtojai yra neatleistina

    • Silver Woof spalio 28, 2010 at 21:01 #

      Patogumas nugali 🙂

    • Aivaras spalio 28, 2010 at 21:03 #

      Aš pvz tiesiog daug skaitau, visai netaikau į mylėtojus ar dar ką, Tada galiu lankstyti? 🙂

      • Silver Woof spalio 28, 2010 at 21:05 #

        Manau, kad tuomet taip 🙂 Gausiu ir aš pataisyti savo statusą – esu literatūros mylėtoja.

      • Dori spalio 28, 2010 at 23:40 #

        Taip, po to ir tualete panaudot, vistiek gi nemyli knygų tik skaitai 🙂

  4. karolina spalio 28, 2010 at 21:30 #

    anyway,knygas reik gerbti…

    • Silver Woof spalio 28, 2010 at 23:03 #

      Mes jas gerbiame – skaitydami. 🙂

      • Dori spalio 28, 2010 at 23:41 #

        Bet tai nereiškia, kad skaitant galima lankstyti kampus, valgyti, teplioti riebaluotais pirštais ir t.t. 🙂 Jeigu gerbt, tai iki galo 🙂

        • Silver Woof spalio 29, 2010 at 00:55 #

          Niekas nekalba apie tyčinį knygos niokojimą… Tačiau kiekvienas turime savo skaitymo įpročius. Aš skaitau visur: gatėje, namuose, prie jūros, miške, kavinėje… Ir taip kartais parėjusi gaunu purtyti iš knygos šusnis smėlio, o kartais knyga įkrenta į vonią ir aš gaunu džiovinti ant radijatoriaus. Atsitinka.
          Mano nuomone knygos nėra porcialianas, kurį turi laikyti ant lentynos ir gink Dieve neliesti. Knygos greičiau sakyčiau yra gyvenimo būdas. O jei esi tikras knygomanas turi kasdieną nešiotis su savimi visur nors po vieną knygą. O radęs progą (o mano atveju nusiteikimą) įnikti į puslapius. Retai kada išeinu iš namų, net ir trumpam be knygos rankinėje. O jeigu neturiu knygos rankinėje, tai ipod’e turiu kelis variantus.
          Turiu kelias patinkančias knygas, kurias taip ilgai su savimi nešiojausi, kad kampai pajuodo ir susiglamžė.
          Tai ar galima sakyti, kad tai nepagarba? Nesakyčiau. Tai, kaip tik aukščiausias knygos įvertinimas.
          O šiuolaikinė spauda vis tiek neišlaikys amžiaus testo, net jei ir knygas su pincetu vartytumei. Daugelio knygų popieriaus kokybė tikras šlamštas.
          Na sakyčiau tokia mano nuomonė šiuo klausimu 🙂

  5. Dori spalio 29, 2010 at 11:56 #

    Aš irgi nešiojuos knyga su savimi, visur, skaitau taip pat visur. Man gal lengviau nes turiu nemažą skirtukų kolekciją ir prieš pradedant skaityti knygą pasiimu vieną, paderinu pagal knygą, spalvas, tematiką ir t.t. Todėl nėra problemų su lapų lankstymu ir t.t. 🙂 Vonioj išmaudyti dar neteko knygos, tikiuosi neteks.

  6. Salomėja spalio 30, 2010 at 23:24 #

    Aš knygų nebelankstau. Mat jos pasidarė labai prastos. Ką ten – per vieną kartą kokią “obuolio“ kišenininę suryji ir jau nebetinkama dovanoti 🙂 Tai dar jei puslapius lankstyt… Be to man ne visada storoj knygoj su plonais lapais matosi kur tas lapas užlenktas. Tai prieš 15 metų nusikračiau įpročio ir kišu kas pasitaiko po ranka arba palieku atverstą (viršeliu į viršų). Mat tiek daug knygų neskaitau (tik apie 100 per metus), tai yra nesinešioju, nesivežioju, nesitąsau, skaitau dažniausiai lovoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s