Maksas Frajus “Paprasti Stebuklingi Daiktai”

21 Rgp

Ištraukos iš knygos…

<…> – Malonu tave matyti Maksai. – Akmeninis Lonli – Loklio veidas atrodė beveik draugiškas. – Tik prašau knygą padėti į vietą.
– O ką, tavo galva, aš padariau?
– Padėjai į lentyną, bet ne į vietą. Ši knyga buvo trečia iš kairės, o dabar ji stovi krašte… Žinai, Maksai, nesu permainų priešininkas, tačiau kai jos nelaiku, nuotaika nepagerėja.
Nuolankiai perstačiau knygą ten, kur jai derėjo būti, tada neiškentęs nusijuokiau:
– Nuostabu, Šurfai! Kartais man atrodo, kad būtent ant tavo pečių laikosi šis pasaulis!
– Galimas dalykas, – abejingai pritarė jis. – turi kokių naujienų ar tik šiaip nutarei aplankyti?
– Ir viena, ir kita. Bet mano naujienoms reikia intymios aplinkos: vakarienės prie žvakių ir panašiai… Ar turi laiko?
– Būtent prie žvakių? – pedantiškai pasitikslino Lonli-Loklis. – Eche ne itin daug užeigų, kurių šeimininkai degintų žvakes <…> (25psl.)

<…> Šis vyrukas nuolat mane glumina. Kartais atrodo, kad jis tai daro tyčia ir netgi jaučia savotišką sportinį azartą. O namie gal net užsirašo į specialų blonknotėlį, kiek per dieną jam pavyko sukelti man šoko būseną. Trina mirtinas savo letenas, apmautas ornamentuotomis pirštinėmis, ir tylutėliai kikena, kol niekas nemato… <…> (26psl.`)

<…> Teoriškai mane turėjo nedelsiant pakirsti didybės manija. Bet aplenkė. Gal paskiepytas aš nuo jos, ar ką?… <…> (119psl)

<…> O jo mina buvo nekaltų nekalčiausia. Jis priekabiai apžiūrėjo skrynelę ir priekaištingai palingavo galvą.
– Ir ko ją taip apžiūrinėji? – pašaipiai pasidomėjo Džiufinas. – Baisiai, įdomu, kokių permainų tikiesi išvysti?
– Dulkės, – paaiškino Šurfas.
– Prasimanai! Iš kur mano stalčiuje galėtų atsirasti dulkių?! – pasipiktino Džiufinas.
– Vis dėl to atsirado, – flegmatiškai atkirto Lonli-Loklis.
Jis dar kartą nepatenkintas apžiūrėjo skrynelę, tada kruopščiai ją nuvalė – ir ne kuo kitu, o juodai auksiniu Mirties Mantijos skvernu. Atvėriau žaptus, bet juos iškart užčiaupiau nesusigriebdamas, kaip derėtų atsakyti į tokį beprecedentį įžulumą. Man šią procedūrą teko kartoti kelis kartus: apstulbęs žiopčiojau lyg ištraukta iš vandens žuvis.
– Tavo drabužiai, skirtingai nei manieji, vis tiek jau nešvarūs. Dar truputėlis dulkių jiems nebepakenks, – ramiai paaiškino tas akiplėša. <…> (121 psl)

<…> Save reikia mylėti ir girti. Negi tokį atsakingą darbą patikėsi svetimiems! <…> 143psl

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s