Kaip woof sieną griovė

27 Lie

Tik Mantas paklausė ar nebus norinčių pabandyti sieną griauti aš jau pirma eilėje stovėjau. Peržengusi skeveldrų krūvą atsistojau prie mirti pasmerktos sienos kampo. Jis man duoda plaktuką į rankas. Su visa turima drąsa ji stveriu. Vos jis paleidžia plaktuką, jis iš kart niukteli žemyn, atsiduria netoli žemės motulės… Nelabai išlaikiau pačio plaktuko svorio.

Tačiau esu ryžtinga. Sugriebiu save į nagą ir pakeliu plaktuką aukščiau, aukščiau. Iš trečio karto pavyksta pakelti jį iki norimo aukščio. Susikaupiu ir trenkiu į sieną. Nuo pirmo smūgio skeveldra nulekia tolyn. Patenkinta savimi taukšteliu į sieną vėl, vėl ir vėl. Šį kart skeveldros nebelaksto. O siena tarsi šaipydamasi iš manęs vos sujuda nuo smūgių krušos (?)..

Mantas sako: “tu mušk į kampą, ana ten.” Iš kart priimu jo patarimą ir iškeliu plaktuką naujam smūgiui į nurodytą vietą. 10 centimetrų į šalį, kitas smūgis vėl pro šalį, kitu smūgiu tik orą užkabinu… Suvokiau, kad su taiklumu teks dirbti… O man toks juokas ima. Juokiuosi ir visi kiti žvengia su manimi (Nors tiksliau iš manęs…) Tačiau vistiek galiu pasigirti – aš prisidėjau prie sienos griovimo, nors su visom savo jėgomis tik pusę plytos ištaškiau į šipulius…

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s