remontas arba kaip aš vos neužsimušiau

15 Lie

Pas mus jau kelias dienas vyksta intensyvus remontas. Trečiame aukšte esanti palėpė yra tvarkoma. Šiuo metu ten užsukę galite pastebėti didžiulę skylę sienoje, lubose, ir dar keliuose vietose. Tačiau čia viskas planuota. Antrame aukšte jaunimas valosi savo būsimas valdas. Toje vietoje anksčiau buvo įsikūrusi Amberlife studija. (ką galime pastebėti iš jų palikimo – kad jie tikra paršelių šaiką. Sienas apmėtė juodais dažais, kilimus išterliojo, paliko šiukšlių kauges, prišiko ir paliko (ps. čia tiesiogine prasme), išgriovė pusę kapitalinės sienos (gerai, kad nors turėjo proto šiek tiek sieną paremti)…).

Grįštant prie jaunimo kambario. Mūsų jaunimėlis susirinkęs sieneles dažo ir jau galvoja kokias sienas galės griauti, kur galės grafiti piešti ir dar svarbiau kas pieš… Pirmame aukšte kambariai taip pat valomi ir šiukšlės metamos lauk. O patikėkite jų yra daug…

Taigi visi darbai vyksta ir visi mes linksmai viską darome. Šiandien ir aš prisijungiau prie darbų. Ryte turėjau susirinkimą kurio metu beveik prakalbėjau visą kalbą. Ant pačio galo jau ir galva pradėjo svaigti. Tačiau nereikia stebėtis pabandykite tris valandas verst iš lietuvių į anglų ir vėl iš anglų į lietuvių kalbą… O dar kai vieni per kitą pradeda šnekėti… Siaubas… Bet nieko iki pergalės, tačiau kai baigėmė maniau, kad mano gerklos mane paliks ir išsikraustys į kokius šiltuosius kraštus…

O paskui ėjau dirbit kitko. Jau seniai norėjau išbandyti dažytojo duoną, tai atsiradus laisvai minutei griebiau dažytojo teptuką ir lėkiau dažyti sienų. Svarbiausia dalyvauti kaip kai kurie sako. Tai klausiausi gerų muzikos gabalų, mūsų jaunimėlio pokalbių ir atsipūtusi tepliojau sienas dažais. Ech buvo išties linksma. O dabar jau persirengusi sėdžiu ofise ir galvoju, kaip man gauti ledų porciją… Niam niam…

A taip! norėjau papasakoti, kaip vos neužsimušiau. Tai va lėkiau iš ofisų pastato dalies į tą dalį, kur vyksta remontai. Norint patekti ten reikia pro paradines duris įeiti. Atsipūtusi einu ir likus tikrai nedaug nežinia dėl ko pakeliu galvutę aukštyn ir matau, kaip milžiniška lango šukė (o gal sakyti beveik visas langas) lekia žemyn. Sustingstu vietoje ir matau, kaip stiklas lekia į grindinį, o tiksliau krenta ant paradinių durų… pro kurias aš turėjau praeiti… Po akimirkos pro išdužusį langą išlenda vaikinuko galva ir ima atsiprašinėti… Po kelių sekundžių atsipeikėju ir aš, o juk šukės galėjo man ant galvos nukristi, nes mažiau nei  15 sekundžių ir aš būčiau pats tobuliausias taikinys šukių lietui. Dėkojau Dievui, kad nepaskubėjau ir likau visai nesužeista. Greit šmurkštelėjau vidun ir daugiau stengiausi apie tai negalvoti. Tai va.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s