Katinėlis iš pragaro

26 Bir

Pareinu namo, atidarau duris ir į mane spokso katinėlis. Uždarau duris ir vėl atidarau – katinas vis dar ten. Spokso į mane, o aš į jį. Mąstau sau – ką jis čia veikia. Suprantu, kad tai Visvaldo katinas. Jį jau buvau mačiusi kelis kartus. Galiausiai viską sudėlioju į savo vietas – jis išvažiavo į stovyklą savaitei, tai katiną paliko mums, o kambariokės jį įleido, kai manęs nebuvo.

Galvoju – visai neblogai, aš juk katinukus mėgstu. Tačiau šis katinas…. Šis katinas….Visą naktį praleidau klausydamasi, kaip šis katinas kniaukia. Miau, miau, mia ir vėl miau… Tik užmiegi ir vėl katinas kniaukia. Baisiausia dalis, kai jis atsiguldavo po mano lovyte ir pradėdavo kniaukti. Aš žmogiukas su palovių baime ir turiu klausytis, kaip košmariškasis katinas jis stengėsi mane prigąsdinti.

Bet nieko baisaus…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s