Ilgą laiką nesugebėjau, nei vieno sakinio suregzti. Tarsi visi žodžiai ir jų junginiai pasislėpė nuo manęs. Aš jų ieškojau, norėjau sakyti – sugrįškite, bet jie mane paliko. Pagaliau jie grįžo, tos valkatėlės, ir manau, kad vėl galėsiu pradėti rašyti. Todėl džiaugiuosi, kaip koks…. net nežinau 
Mintis mane persekioja. Negaliu jos pamesti. Negaliu. Išmetu ją lauk, o ji pro svetimus kiemus vėl pas mane palei duris atsistoja ir kniaukia: “aš čia, aš čia, niekur nedingau.” O aš jau maniau, kad viskas, galiu priskirti “neįmanoma” kategorijai.
Apie ką aš čia paistau? Apie studijas magistro laipsniui gauti. Būdama tikra blondinė užsimaniau studijuoti creative writing. Vartau šimtus kitų variantų, ir nerandu nieko kas taip mane domintų. Problema, kad nežinau ką su tuo diplomu toliau veikčiau. Taip išmokčiau geriau rašyti, o kas toliau? Juk rašytoja kažin ar tapsiu. Tikimybė 1%, o gal?
